menkintelis

menkiñtelis, -ė adj. (1) visai menkas, menkutis: Javai ant laukų visur didei menkinteli TP1880,28. Tūli tarp mūsų per menkintelį vėjo pūtį persiversdinas brš. Šitai paduodu tau menkintelę apžvalgą nusidavimų tos žemės krašto, kurį apgyveno prūsai prš.